Ilgą laiką žmonės negalėjo poliruoti deimantų, nes tai yra sunkiausia gamtoje gaminama medžiaga. Žmonės kažkada tikėjo, kad paslaptinga deimantų galia slypi neperdirbtuose neapdorotuose deimantuose. Iki šios dienos kai kuriose Vidurinės Azijos šalyse buvo išlaikytas paprotys nustatyti nedidelį deimantą ant kaktos, nosies ar kitų kūno dalių, kad būtų užtikrintas saugumas. Net ir išplėtus deimantų pjovimo technologiją, nepoliruoti deimantiniai aštuonkampiai kristalai dažnai naudojami papuošalų aplinkoje, kad išlaikytų paslaptingą deimantų galią. Nustatymo metodas yra pagrįstas nepoliruotu aštuonkampiu šiurkščiu akmeniu kaip pagrindiniu akmeniu, o apatinė kristalo pusė yra visiškai apgaubta auksu.
Auksinis žiedas, inkrustuotas šiurkščiais akmenimis, pagamintas XV amžiuje. Žiedas išgraviruotas prancūzišku Normandijos tekstu: "Kai manęs nematai, prašau, pasiilgk manęs." Vaizdo šaltinis: "Deimantai nuo šiurkščių šiurkščių akmenų iki romantiškų papuošalų"
Tikrasis poliravimas Europoje prasidėjo XIV a. Pabaigoje. Žmonės naudojo vieną deimantą poliruoti kitą gauti sklandžiai ir plokščias deimantų kristalai. Šio laikotarpio amatininkai siekė, kad kiekvienas paviršius būtų gana lygus, kad būtų padidintas skaidrumas, vadinamas aštriu pjovimo tipu.
Po XIV a. atsirado stalo formos gabalai. Pjūvis yra tiesiog numalti vieną aštuonkampio kampą, kad susidarytų plokščias stalo paviršius, o kartais ant apatinio paviršiaus yra maža plokštuma.
