Skliauto formos pjūvis atsirado XVI a., O jo pjūvis atrodo kaip stogas.
Deimantams, kurie nėra standartiniai oktaedrai, aštrūs pjūviai ir stalo gabalai yra bejėgiai. 15-16 amžiaus viduryje rožių pjūvio išvaizda buvo šuolis plėtojant deimantinius pjūvius. Tarp jų olandų rožių pjūvis buvo rep
piktinosi simetriškas akiai malonus plokščio dugno, skliauto ir trikampio briaunų pasiskirstymas. . Rožių pjūvio forma tinka mažiems ir plokštiems kristalams ir gali ja tinkamai pasirūpinti. Jo trūkumas yra tas, kad trūksta ugnies spalvos, tačiau turtingi ir simetriški briaunai vis tiek yra labai patrauklūs. Iki XIX amžiaus deimantų papuošaluose vis dar egzistavo daugybė mažų rožių pjūvių.
Rožių pjūvio formos iš esmės turi folijos dugno skalę, kuri naudojama siekiant padidinti šviesos atspindį deimanto viduje ir pagerinti ryškumą.
Rožių pjūviai paprastai yra apvalūs, trikampiai arba lašo formos, tačiau yra ir aitvaro formos.
Iki XVI amžiaus pradžios brangakmenius paprastai dėvėjo vyrai ir jie simbolizavo vyrų statusą. Taigi iš to laikotarpio autoportretų galime pamatyti daug brangakmenių papuošalų.
XVII amžiaus pabaigoje sidabriniais žiedais buvo padėta daugiau deimantų. Tai buvo padaryta siekiant padidinti baltos šviesos skvarbą ir padidinti deimantų grožį.
Europoje vis dar yra daug portretinių deimantų. Kai kurie plokšti deimantai naudojami ploniems ir skaidriems dribsnių deimantams pjauti ir portretams uždengti, kad susidarytų nepakartojamas grožis.
Stalo formos pjūviai palaipsniui vystėsi, plėtojant vieniakampius pjūvius, o vėliau - nuo vieniakampių pjūvių iki dvikampių. Taip pat yra du dvigubo daugiakampio pjūvio variantai: britų žvaigždės pjūvis ir britų kvadrato pjūvis. Venecijos deimantų šlifavimo meistras Paluzas 34 briaunų dvigubo briaunos pjūvį pavertė 58 briaunų trigubu briaunų pjūviu, kuris padidino deimanto ryškumą ir spindesį. Toks nupjautas vainikas tuo metu Tiek dalis, tiek paviljonas yra aukštesni ir gilesni už šiuolaikinius pjūvius.
XVIII amžiaus pradžioje pradėjo pasirodyti puikūs pjūviai. Deimanto diržo pjaustymas ir poliravimas buvo daug laiko ir darbo reikalaujanti užduotis, be to, ji labai sumažino deimanto svorį. Todėl dauguma oktaedro ir dodekaedro neapdorotų akmenų buvo išblizginti pagalvėlės forma. Dauguma šio laikotarpio pagalvėlės formos deimantų turi gilesnį vainiką, o tai rodo grubaus akmens formą. Skirtingai nei mes dabar vienodai šlifuojame daugybę deimantų į standartinius apvalius deimantus, tuo metu daugiau dėmesio skyrėme tam, kad kuo labiau nesunaikintume pirminio šiurkštaus akmens žavesio.
XIX amžiuje platina nebuvo populiari juvelyrikos pramonėje, todėl dauguma deimantų buvo nustatyti iš aukso, o sidabras dažnai buvo naudojamas ryškumui ir baltumui padidinti. XX a. Platina su aukšta lydymosi temperatūra išpopuliarėjo kaip deimantų įdėklų medžiaga, pakeičianti sidabrą, padaranti deimantus labiau baltus ir blizgančius (tačiau dėl mažo kietumo ir lengvos platinos deformacijos dabar vietoj platinos naudojame baltąjį K auksą. inkrustavimui. deimantas).
XIX amžiaus pabaigoje tobulėjant elektros energijos technologijoms pagerėjo poliravimo efektyvumas ir pasiektas tobulesnis apvalaus deimanto pjūvis. Prieš tai tobulas apvalus deimantas buvo laikomas &, svajonių pjūviu &. Šiuo metu deimantinis oktaedrinis kristalas paprastai yra perpjaunamas per pusę ir poliruojamas į pjūvį su didesniu stalo paviršiumi ir seklesniu vainiku. Nors dėl to dispersija ir ugnies spalva taps silpnesnė, ji gali išlaikyti didesnį svorį, todėl tuo metu tai buvo pagrindinis pjovimas. darbas.
